Rekuperacinės vėdinimo sistemos svarba

Kas yra rekuperatorius ir kam jis yra reikalingas? Kokia yra jų nauda?

 
https://youtu.be/hUIZyrHsfvQ
 
Lietuvoje yra įprasta visus vėdinimo įrenginius su šilumos atgavimo funkcija vadinti rekuperatoriais. Tai nėra visiškai teisinga, rekuperatorius – tai tik vėdinimo įrenginio „širdis“, dar kitaip vadinama šilumokaičiu. O Lietuvoje populiarūs rotacinius šilumokaičius turintys vėdinimo įrenginiai apskritai neturėtų būti vadinami rekuperatoriais – jie naudoja regeneravimą, tai visai kitokia šilumos išsaugojimo technologija. Pagrindiniai vėdinimo įrenginių su tikraisiais rekuperatoriais privalumai – aukštesnis energetinis efektyvumas ir didesnis sandarumas, galimybė visiškai atskirti šviežio lauko oro ir užteršto patalpos oro srautus.
Rekuperatoriaus teikiama nauda – dvejopa: oro kokybės užtikrinimas ir šiluminės energijos išsaugojimas.
 

Kokia šiuo metu Lietuvoje yra situacija dėl šviežio oro butuose ir gyvenamuosiuose namuose? Kiek ši problema yra opi?

 
Vėdinimas – itin aktuali tema. Akcentuočiau keletą aspektų:

• Naujos statybos namuose ir butuose oro kokybė dažnai gera, tačiau tokio būsto pirkėjui vertėtų pasidomėti, kokią vėdinimo sistemą siūlo statytojas. Kartais sumontuoti vėdinimo įrenginį yra įpareigojamas pats būsto pirkėjas, o jis dėl neišmanymo, to nepadaro ar įrengia nekokybišką sistemą, kuri nesugeba užtikrinti kasdien aukštėjančių reikalavimų gyvenimo kokybei;
• Senos statybos būstuose, ypač renovuotuose, vėdinimas dažnai nepakankamas. Renovuojant pastatą, jis užsandarinamas, užkemšant visus plyšius, per kuriuos anksčiau patekdavo šviežias oras.

Nepakankamai vėdinamuose būstuose daugėja drėgmės, sunerimti reikėtų jei šaltuoju metų laiku jos koncentracija didesnė nei higienos normose numatyti 60%. Taip pat oras juntamai “sunkus, ar sudvisęs”, ilgesnį laiką pabuvus tokioje patalpoje imama žiovauti, pradeda skaudėti galvą.
 

Kiek yra svarbus šviežias oras šiuo metu atsižvelgus į visame pasaulyje išplitusią pandemiją?

 
Šviežias oras visada yra ypač svarbus, tačiau virusų sklidimo buitinė vėdinimo sistema reikšmingai nesumažins. Covid viruso dalelės santykinai sunkios, iškvėptos ar iščiaudėtos jos nusėda ant paviršių. Efektyviai kovoti su virusu padeda šių paviršių dezinfekavimas, dažnesnis rankų plovimas. Tačiau dėl pandemijos paskelbus karantiną ir daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose, gresia kiti pavojai. Patalpas, kuriose esame priversti praleisti daugiau, nei įprasta, laiko, būtina nuolat vėdinti, taip užtikrinant komfortą. Būtent šiuo metu labai aiškiai pasijunta, gera vėdinimo sistema įrengta, ar ne.
 

Kaip galima išmatuoti oro šviežumą?

 
Oro kokybę, ar dar tiksliau, kenksmingų CO2 dujų jame kiekį matuoja CO2 matuokliai. Tai – pagrindinis parametras, tačiau gyvenimo komfortui užtikrinti svarbūs ir mums įprasti – temperatūra ir santykinis oro drėgnumas.
 

Ką parodo rodikliai? Nuo kokio rodiklio yra rodomas didelis užterštumas?

 
CO2 dalelių kiekis, viršijantis 1000PPM jau yra nerekomenduojamas, o viršijantis 2500 – net žalingas sveikatai. Palyginimui, šviežiame lauko ore CO2 koncentracija yra apie 450, o nuolat kokybiškai vėdinamose patalpose – apie 600.
Prastą oro kokybę indikuoja padidėjęs mieguistumas, labai prastą – migreninis galvos skausmas. Patalpoje, kurioje oro kokybė nepakankama, sunku susikaupti, dūstama, naktes miegas neramus, pertraukiamas.
 

Ką reikia daryti, jei parodo didelį užterštumą patalpoje?

 
Būtina patalpas nedelsiant išvėdinti. Tiesą sakant, kokybišką orą uždaroje patalpoje gali užtikrinti tik nuolatinis, nepertraukiamas vėdinimas. Kelis kartus paroje – ryte ir vakare praverti langus nepakanka.
 

Kokie yra pagrindiniai vėdinimo būdai? Kuo jie skiriasi?

 
Esame parengę išsamų skirtingų vėdinimo sistemų palyginimą:

• Natūralaus patalpų vėdinimo šalininkai teigia, kad patalpų išvėdinimui pakanka prieš naktį praverti langus. Tai netiesa – ypač žiemos metu, kai lauke nepučia vėjas, toks būdas patalpos oro kokybę pagerins neilgam. Oras tik atšals, bet CO2 koncentracija jame pakis než Kokybiškai išvėdinti patalpas galima tik sukūrus “skersvėjį”, t.y. atidarant langus priešingose pastato pusėse, bet ir šiuo atveju labai svarbus vėjas, ramiu oru patalpos tikrai gerai neišsivėdins.

Įdomu tai, kad senos statybos būstai iš tikrųjų turėjo įrengtas natūralaus vėdinimo sistemas. Šviežias oras senuose daugiabučiuose į patalpas patenka pro pastato nesandarumus, ar specialiai tam virš radiatorių įrengtas angas, o šalinamas per virtuvės ir vonios patalpose įrengtas groteles. Atlikdami buto remontą šeimininkai dažnai šias angas užtaiso, vėliau jie skundžiasi rasojančiais langais ir pelijančiomis sienomis – taip atsitinka dėl to, kad jie patys pažeidė nors ir ne itin efektyvią, bet funkcionalią vėdinimo sistemą.

• Nuolatinį patalpų vėdinimą užtikrina priverstinio ištraukimo vėdinimo sistemos – orą pro virtuvės ir vonios groteles nuolat traukia dažniausiai ant pastato stogo įrengti ventiliatoriai, o į patalpą jis patenka pro siaurutes virš plastikinių langų sumontuotas orlaides. Šis vėdinimo būdas užtikrina oro patalpose kokybę, tačiau susijęs su šilumos nuostoliais.
• Decentralizuota vėdinimo sistema – sieniniai, ar kitaip „kanaliniai“ rekuperatoriai. Ši sistema lengviau įrengiama, nei centrinė, tačiau neteisinga manyti, kad dėl to – pigesnė. Viso būsto kokybiškam vėdinimui užtikrinti nepakanka įrengti vieną mini rekuperatorių. Būtina parengti projektą, numatyti oro srautų judėjimo kryptis. Ši sistema vartotojui nepatraukli dėl galimai mažesnio energetinio efektyvumo – dauguma naudotojų skundžiasi, kad žiemos metu mini rekuperatoriai pučia šaltą orą ir dėl triukšmo. Nors ir mažos galios, šio įrenginio ventiliatorius yra sumontuojamas tiesiai gyvenamojoje patalpoje, jautresniems žmonėms tai nėra priimtina.
• Pats geriausias vėdinimo sprendimas – centrinė vėdinimo sistema su šilumos atgavimo funkcija. Pagrindinė šios sistemos dalis – vėdinimo įrenginys, ar rekuperatorius, šviežią lauko orą patiekia ir užterštą šalina pro pastato stoge ar fasade įrengtas angas. Į patalpą oras tiekiamas gyvenamuosiuose kambariuose, o šalinamas iš virtuvės, vonios, koridoriaus, drabužinės zonų. Taip teisingai suprojektuota vėdinimo sistema užtikrins oro srautų judėjimą iš švariausios vietos į nešvariausią, nuolatinį oro atsinaujinimą.

Kiek yra svarbu vėdinti patalpas? Kaip tai reikėtų daryti taisyklingai? Kokios yra pagrindinės taisyklės?

 
Kaip jau minėjau, patalpas reikia vėdinti nuolat. Gyvenamosiose erdvėse oro kokybė prastėja dėl žmogaus ūkinės veiklos – mes iškvepiame orą, prisodrintą CO2, gaminame valgyti, skalbiame. Jau nekalbu apie patalpas, kuriose rūkoma! Nuolat žmogaus įkvepiamame ir iškvepiamame ore mažėja deguonies, didėja CO2 koncentracija. Todėl vėdinti reikia tada, kai kvėpuojame, kitaip sakant nuolatos.
Turint įrengtą vėdinimo sistemą, reikia nepamiršti numatytu dažnumu keisti vėdinimo įrenginio filtrus, vėdinimo sistemos niekada neišjungti, reguliuoti jos galią priklausomai nuo žmonių kiekio patalpose, ar veiklos pobūdžio. Natūralu, kad sugužėjus didesniam būriui draugų, reikalingas intensyvesnis vėdinimas, miegant pakanka mažesnio.
Vėdinimo sistemos neturint, reikėtų užtikrinti nuolatinį nors nedidelio oro kiekio pritekėjimą per langų „mikroventiliaciją“. Taip bus prarandama šiluminė energija, tačiau kvėpuosite šviežiu, neprašvinkusiu oru, truputį reguliuosite ir oro drėgnumą.
 

Į ką reiktų atkreipti dėmesį, renkantis rekuperatorių?

 
Svarbiausia – perkate įrenginį naujam, ar jau įrengtam būstui? Nuo to priklausys galimybė į kiekvieną patalpą atvesti vėdinimo sistemos vamzdžius. Tokiai galimybei egzistuojant, rekomenduojame prioritetą teikti centriniam vėdinimo įrenginiui su plokšteliniu priešpriešinių srautų, ar rotaciniu šilumokaičiu.
Įrenginio pasirinkimas priklauso ir nuo vietos, kurioje planuojate jį sumontuoti. Šią vietą rinkitės atsakingai, būtina numatyti pakankamai erdvės įrenginį aptarnauti, pakeisti jo filtrus. Nepamirškite ir įrenginio korpuso skleidžiamo triukšmo. Optimali vieta – sandėliukas, ar vonios patalpa, kur garsą slopins ir uždarytos patalpos durys.
Pasidomėkite filtravimo klasėmis. G3 ar G4 filtrai nepašalins smulkių lauko dulkių ir žiedadulkių – visos jos nusės ant baldų ir jūsų plaučiuose. Rekomenduojami M5/F7, ar ePM₁– ePM₁₀ klasių filtrai.
Rinkitės tik kokybiškus, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį įrenginį. Tokį pažinsite iš vardinių parametrų lentelės ir energetinio efektyvumo etiketės. Jei nerandate parametrų lentelės iš bent keliolikos punktų, paprašykite pardavėjo tokią pateikti. Tik lygindami standartizuotus parametrus išsirinksite geriausiai jūsų poreikius atitinkantį įrenginį. Venkite gaminių, kurie energetinį efektyvumą pateikia su žodeliu “iki”. Patikimi gamintojai nesibaimindami pateiks tikslius, laboratorijoje išmatuotus, savo gaminių parametrus. O jūs galėsite ramiai miegoti ir visada kvėpuoti tikrai šviežiu oru.
 
2021.01.05 Dzūkijos TV